LIAUKITĖS ŠIERINTIS ANT SAVO SIENŲ ŽVAKUTĖMIS. TAI KVAILA.


LIAUKITĖS ŠIERINTIS ANT SAVO SIENŲ ŽVAKUTĖMIS. TAI KVAILA.
Žinau, kad sulauksiu krūvos emocinių atakų ir smerkimo, bet aš to nebijau. Kaip ir daugelis Jūsų – aš šiandien verkiau ir man labai skauda širdį. Bet visvien sakau – liaukitės šierintis tomis žvakutėmis ar kvietimais uždegti žvakutes mieste, nes tai nesąmonė. Nes toks jūsų elgesys NIEKO nekeičia. Žvakutės uždegimas turi prasmę tik tuo atveju – jeigu tikite Dievą ir tiesiog norite pasimelsti už mažylio sielą. Bet maldai nereikia Facebooko sienos ar žvakutės prie Seimo bei kitų parodomųjų veiksmų. Šis mažylis nukeliaus į Rojų nepriklausomai nuo to ar jūs deginsit už jį žvakutes ar ne. Ir Dievas neskaitys jūsų Facebook postų, kad nuspręstų ar verta šį mažylį priimti į savo glėbį.
Liaukitės šierintis tomis žvakutėmis, nes taip jūs APGAUNATE SAVE. Užsidedat tą vidinį pliusiuką, kad „aš kažką padariau, aš parodžiau susirūpinimą, aš kažką pakeičiau“ ir jaučiatės ramiau. Bet realiai jūs nepakeitėt NIEKO. Kaip nieko nepakeis ir tos žvakutės prie Seimo ir kitur. Jos jau buvo. Ir pernai, ir užpernai. Aš suprantu, kad jų tikslas atkreipti dėmesį, paskatinti prisiimti atsakomybę, bet jos tiek pat efektyvios kiek ir bandymas sustabdyti Islamo valstybės teroristus, piešiant kreida širdeles ant grindinio.
Geriau padarykit ką nors TIKRO, kas gali duoti tikrą, apčiuopiamą naudą iškart:
– Nueikit į kokios garsiai rėkiančios seimo vištos/gaidžio profilį ir praneškit jai/jam, kad į seimą ji buvo išrinkta ir dabar iš jūsų pinigų atlyginimą gauna tam, kad DIRBTŲ, o ne darbo metu dėtų populistinius postus apie Kildišienės kailinius (ar bet kokias kitas nesąmones) ir taip pigiai rinktųsi sau laikus ir šierus. Informuokit, kad jūs kaip rinkėjos norite daugiau TIKRO, o ne apsimestinio dėmesio vaikų teisių apsaugai. Žinot kodėl tai milijoną kartų efektyviau nei žvakutės prie seimo? Todėl, kad tai ASMENINIS pareikalavimas, kuris siunčia aiškų signalą, jog jūs nesate patenkintos tos personalijos darbu. Ir kad jeigu ji asmeniškai nepajudins savo tingios šiknos – kitais metais šiltos vietos seime gali ir negauti. O žvakutės prie seimo – sukelia tik bendrą kolektyvinę atsakomybę, kai kalti ir atsakingi „visi, o tai reiškia ne aš asmeniškai“. Ir tai baigiasi visada tuo pačiu – darbo grupėm, kurios nieko nepadaro, įstatymų projektais – kurie nepatvirtinami. Tyrimais, kurie baigiasi niekam nebesvarbiomis išvadomis. O pokyčių – neįvyksta. Tegu daro ką nori – važiuoja asmeniškai kalbėtis su atsakingomis institucijomis, rengia ir pramušinėja įstatymų projektus. Yra daugybė būdų, kaip seimo narys gali atnešti realių pokyčių.
– Sustokit, kai parke moteriškė, panaši į auklę, stumdo ar muša vaiką. Taip, vaiko fotografuoti negalite. Bet fotografuoti tą moteriškę – galite. Pasakyti, ką galvojate apie jos elgesį – irgi galite. Visagalio Facebooko laikais galite rasti ir vaiko tėvus – tokių atvejų jau buvo.
– Sustokit, kai matot, ka mušasi keli maži berniukai, ar dar blogiau – keliese muša vieną. Nepalikit „išsiaiškinti patiems“. Tas vienas – kažkieno sūnus, kažkieno vaikas. Ir jo mama verks, kai pamatys mėlynėm nusėtą jo kūnelį, taip pat kaip ir jūs verktumėte dėl savo vaiko. Ir tam vaikui lygiai taip pat skauda, tiek fiziškai, tiek morališkai, kaip skaudėtų ir jūsų vaikui.
– Netylėkit. Šeimos gydytojai, mokytojai, darželių auklėtojai, korepetitoriai – visi tie, kurie darbe kasdien matot vaikus. Netylėkit, net jei turit mažiausių įtarimų. Nepasimaukit ant pigios apgaulės, kad jeigu vaiko tėvai yra „tvarkingi, dirba gerbiamą darbą, tai kažkaip mažai tikėtina, kad čia tas smurtas kažkoks rimtas. Ir niekas manim nepatikės“ . Jūsų paprasto klausimo „O iš kur pas vaiką šitą mėlynė?“ gali užtekti, kad užkirstumėte kelią nelaimei. Taip, galbūt suklysit, gal pastatysit žmogų į nepatogią situaciją. Kas nutiks blogiausiu atveju? Jus užsipuls. Kas geriausio gali nutikti? Jūs galbūt apginsite mažą vaiką nuo smurto ar net išgelbėsite gyvybę. Nes net ir vadinamosiose tvarkingose šeimose nutinka visko – žmonės pervargsta, persitempia, pradeda mažiau kontroliuoti save. Ir jūsų paprasto klausimo gali užtekti, kad žmogus suprastų, jog jo auklėjimo metodai nepriimtini, ir toliau juos taikydamas jis susilauks viešo pasmerkimo ir nemalonumų.
– Netylėkit kai už sienos verkia vaikai ir dūžta indai. Manote, kad neadekvatu skambinti policijai ir gal tai paprasti kaimynų vaiko ožiukai? Užeikit pasiskolinti druskos. Įsitikinkit ar tikrai nieko nevyksta, pasakykit, kad girdėjot triukšmą ir sunerimot. Tokios mažytės jūsų „intervencijos“ gali pakakti, kad vienai akimirkai emocinę pusiausvyrą ir sveiką protą praradęs žmogus grįžtų į normalią būklę, susigėstų ir niekada nebepakartotų savo elgesio.
Nebūkit fake ir neapgaudinėkit savęs. Darykit pokyčius realiame gyvenime, o ne Facebook sienose. Aš nemoralizuoju, ir man pačiai nėra lengva atsiriboti nuo saviapgaulės. Bet aš labai pasistengsiu.

Komentarai

Parašykite komentarą