Mamos diena kai nebeturi mamos: 5 dalykai, kuriuos išmokau iš savo mamos


Jau gerą savaitę prieš Motinos dieną, mano pašto dėžutė pradeda lūžti nuo spaminių naujienlaiškių iš serijos „Nupirk mamai dovanėlę su 30 % nuolaida“. Kiekviename prekybos centre akis bado į Motinos dieną suorientuoti reklaminiai plakatai. Ir daugybė žmonių, besiblaškančių po tuos prekybos centrus ir ieškančių dovanų ar gėlių, kuriomis pradžiugins savo mamas…

Bet visada yra ir kita žmonių dalis – tie, kuriems visos šios reklamos, naujienlaiškiai ir pati Motinos diena yra skausmingas ir neišvengiamas priminimas. Priminimas, kad širdyje jie nešiojasi niekada nepraeinantį ilgesį. Priminimas, kad jie nebeturi mamos.

Aš viena iš jų. Aš viena iš tų, kuriuos per Motinos dieną gali užgauti netgi visiškai nieko blogo nelinkintys pažįstamų, nežinančių mano situacijos, klausimai:

– „Ką nupirkai savo mamai dovanų?“ (Gėlių krepšelį ir žvakę. Bet, kad nepastatyčiau klausiančiojo į nepatogią padėtį, paprastai pasakau tik pirmą žodį – „gėlių“).

– „Tai jau bus šį sekmadienį mamai  džiaugsmo, tikriausiai labai tavęs pasiilgo ir nori pamatyti“ (Neabejoju, kad pasiilgo. Bet žinok, manau, kad mano mama tikisi, jog mane pamatys dar laaaabai negreitai).

– „Tai šį sekmadienį, aišku, jau praleisi pas mamą? (Taip. Tik ne savaitgalį, o labiau 15 minučių. Nes ilgiau kapinėse nėra ką  veikti).

Mylimo žmogaus praradimas atneša daug skausmo. Bet kartu su skausmu ir praradimo patirtimi ateina ir daug pamokų. Šiandien Mamos dienos proga noriu pasidalinti 5 svarbiomis pamokomis, kurių mane išmokė mano mama ir jos mirtis.

 

1. Meilė yra viskas, ko mums iš tikrųjų reikia

Mano mama per visus svarbius gyvenimo įvykius (pirmo automobilio pirkimas, santuoka, vaikų gimimas ir t.t.) iš paskutinių santaupų stengdavosi mane paremti materialiai. Tai niekada nebuvo didelės sumos, bet jos visvien palengvindavo mano gyvenimą ir aš labai tuo džiaugdavausi. Taip pat ji kepdavo labai labai skanią vištą ir atvažiuojant mums su vaikais, prigamindavo maisto, kurio užtektų visai armijai pamaitinti. Ji darė daugybę dalykų, kurie padarydavo mano gyvenimą lengvesniu, gražesniu, patogesniu. Bet po mamos mirties visi tie dalykai pasidarė nesvarbūs – aš nepasiilgstu nei finansinės paramos, nei mamos pyragų (nors jie man kelia nostalgiškus prisiminimus). Aš pasiilgstu pačios mamos ir jos besąlygiškos meilės. Aš pasiilgstu žmogaus, kuris mane mylėjo vien dėl to aš egzistuoju. Žmogaus, kuris man savo pavyzdžiu parodė, kad mylėti – tai pirmiausia reiškia duoti, o ne imti. Nes iš visų dalykų, kuriuos man davė mano mama – meilė buvo svarbiausia.

Ir iš visų dalykų, kuriuos aš galiu duoti savo vaikams – svarbiausias taip pat yra meilė.

 

2. Pasitikėti savimi ir tikėti, kad esu graži

Mama dažnai kartodavo man, kad aš esu graži. Nesupraskite neteisingai – greta to, kaip ir daugelis dukrų, esu sulaukus ne vienos pastabos dėl to, kad „neteisingai apsirengiau“. Ar dėl to, kad gal jau bandelių reikėtų valgyti mažiau, nes pati darausi panaši į bandelę. Nepaisant to, kad tam tikru periodu iš tikrųjų atrodžiau kaip bandelė – mamos įsitikinimas, kad esu labai graži – buvo stipresnis už viską.

Ir būtent šitas vaikystėje gautas pastiprinimas mane lydėjo visą laiką ir man labai padėjo atgauti pasitikėjimą savimi nėštumų metu, po gimdymų ir kitose gyvenimo situacijose, kai buvau, švelniai tariant, ne geriausios formos.

 

3. Nepasitikėti aklai patarimais, kuriuos duoda kiti žmonės

Mano mama buvo skeptiškas žmogus, kuris labai atsargiai ir su nepasitikėjimu priimdavo kitų patarimus ir nuomonę. Aš pykdavau ant jos už išankstinį nusistatymą ir negatyvą. Ir tik vėliau, per kelias skausmingas savo patirtis supratau, kad ji buvo teisi. Pasaulis – nėra tik spalvotos vaivorykštės ir vienaragiai. Žmonių būna visokių, jų intencijos būna visokios ir patarimai – ne visada nuoširdūs. Todėl priimant svarbius sprendimus, būtina bent trumpam atsiriboti nuo visų „patarėjų“ ir gerai permąstyti, ko noriu aš pati ir kaip elgtis man sufleruoja mano protas.

 

4. Nebijoti sunkaus darbo ir neieškoti lengvų kelių

Mano tėvai dirbo daug ir sunkiai. Darbas mūsų šeimoje buvo vertybė. Ir nors būdama maža anaiptol nesidžiaugiau tuo, kad savaitgalius tekdavo leisti bulvių lysvėje – vėliau gyvenime man elementarus darbštumas, savidisciplina ir gebėjimas susifokusuoti į darbą bei dirbti daug ir sunkiai labai pravertė. Praverčia iki šiol.

 

5. Nėra blogai būti stipria moterimi

Mano mama buvo stipri, emancipuota moteris. Ji laikė keturis namų kampus ir jos žodis dažnai buvo lemiamas priimant svarbius visai šeimai sprendimus, paskirstant pinigus ir t.t. Ir nors žinau, kad pati mano mama tokiu savo vaidmeniu nebuvo labai patenkinta (neretai ji tiesiog neturėjo kitos išeities), tačiau savo pačios pavyzdžiu ji mane išmokė, kad būti stipria, imtis iniciatyvos ir aktyviai siekti savo tikslų nėra blogai. Ir kad pasyvus visų sprendimų perleidimas vyrui ir pavirtimas nuolankia namų šeimininke nėra vienintelis kelias, kurį galime pasirinkti. Norėčiau, kad kuo daugiau moterų tuo patikėtų  – ypač tos moterys, kurioms nepasisekė su vyrais, bet jos visvien  priėme tradicinį vaidmenį ir tapo nusivylusiomis ir užsidepresavusiomis žmonomis disfunkcinėse šeimose.

 

Gražios ir jaukios motinos dienos.

 

Mamos diena

Komentarai

Parašykite komentarą